суббота, 15 октября 2011 г.

seimas sunerimo del privaciu detektyvu

Seimo nariai susizgribo, kad privačių detektyvų veikla nereglamentuota jokiais įstatymais, bet sunku bus įteisinti tą prieštaringą, privatumą pažeidžiančią veiklą.
     Kai daug metų nematytas gatvėje sutiktas draugas geriant kavą prasitarė prisiduriąs iš privataus detektyvo veiklos, iš pradžių nepatikėjau. Juk visi iš kino filmų žino, kad privatus seklys – raumeningas vyrukas ilgu lietpalčiu, skvarbų žvilgsnį slepiantis po juodais akiniais nuo saulės ir būtinai užsimaukšlinęs skrybėlę. Na toks, koks ant „Akistatos“ logotipo. Ar įsivaizduojate seklį be skrybėlės – pavyzdžiui, su berete? Juk jis odinėmis pirštinėmis apmautose rankose privalo laikyti tik revolverį, didinamąjį stiklą, taurę viskio, pypkę ar bent cigarą. O mano draugas – pavadinkime jį Alfonsu – laksto po miestą vienplaukis, apsirengęs pratrintais džinsais bei nudremžta striukele. Jis jau užsiauginęs ir pilvuką, išduodantį, kad šis detektyvas nesivelia į dvikovas su „blogiečiais“.
     „Aš dirbu nelegaliai, galima sakyti – prisiduriu prie pensijos, bet nieko gero iš to darbo, jau dairausi rimtesnio užsiėmimo“, – neslėpė Alfonsas.
Mūsų Lietuva – turtinga šalis, nes porą dešimtmečių policijoje atitarnavę dar apyjauniai tvirti vyrai išleidžiami į pensiją. Ir Alfonsas, dirbęs pareigūnu, tapo jaunu pensininku.

     Nerimas Seime

     Mintyse padėkojau Aukščiausiajam už pačiu laiku atsiųsta vertingą pašnekovą. Mat po to, kai prieš kelias dienas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, jog internetiniuose puslapiuose siūloma įvairios sekimo įrangos, bet nežinoma, kas ją įsigyja ir kokiems tikslams naudoja, tapo įdomu, kiek mūsų šalyje yra privačių seklių, ką jie ir už kiek veikia.
     Pasak statistikos, oficialiai šias paslaugas teikia maždaug tuzinas įmonių. Tačiau yra firmelių, kurios užsiregistravusios kaip juridinių konsultacijų teikėjos, bet mielai imasi detektyvinės veiklos užsakymų. Kai kas iš viso nenurodo veiklos rūšies, o kai kurie, kaip Alfonsas, legaliai įsidarbinti net negali, nes po „naktinės“ mokesčių reformos netektų pareigūno pensijos.
     Internete galima rasti keliolika privačių detektyvų paslaugas teikiančių agentūrų reklamas. Maždaug 5 jų susikūrusios įspūdingus tinklalapius. Jie apipavidalinti su pinigų, raktų, nuotraukų, kuriose užfiksuoti meilužiai, vaizdais, Šerloko Holmso siluetais ar bent jau su skrybėlės piešiniu. Reikia suprasti, jog tai ne paprasta skrybėlė, bet seklio – privataus detektyvo – būtinas atributas.
     Seklių firmų pavadinimai – kaip ir dera tokioms įmonėms: su žodžiais „detektyvas“, „seklys“, „privatus“, „agentūra“. Ir tik viena bendrovė pasivadinusi pagal kino filmą „Rožinė pantera“, kuriame vaidino seklys – tikras žioplys.
     Tie įspūdingus tinklalapius susikūrę seklių biurai veikia Vilniuje ir tik keli deklaruoja turį atstovus kituose didmiesčiuose.

     Siūlo daug paslaugų

     Vienoje bendrovėje dirba net buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, o jo įmonė reklamuojama daug sakančiais angliškos (suprask – Šerloko Holmso) kepuraitės, pypkės ir didinamojo stiklo piešiniais.
     Visuose privačių detektyvų tinklalapiuose išvardytos teikiamos paslaugos. Sekliai verslininkams apsiima patikrinti verslo partnerių reputaciją, nustatyti, ar kontoroje nėra slaptos šnipinėjimo įrangos, demaskuoti nesąžiningus darbuotojus. Privatiems asmenims sekliai siūlo patikrinti, ar sutuoktinis ištikimas, su kuo draugauja jūsų vaikas, ar jis nevartoja narkotikų, taip pat gali patikrinti vaiko auklę, padėti ieškant pavogto automobilio ar vertybių, žmogaus.
     Nežinia, kaip su klientais, bet daugelis privačių seklių su žurnalistais – ne itin nuoširdūs pašnekovai, o fotografuotis iš viso atsisako.
     „Kas pasakė, kad mes sekame? Žmogaus sekimas yra nusikalstama veika, mes to nedarome“, – pareiškė privačių detektyvų biuro Šiauliuose vadovas Aurimas Timofejevas.
     „Nieko negaudome, ginklais mosuodami nelakstome, o tik padedame žmonėms išspręsti kai kurias jų problemas“, – tvirtino nuo 2003-iųjų nuosavą privačių seklių įmonę Vilniuje turintis buvęs policijos pareigūnas Sergejus Nebračnas.
     Visi kalbintieji lyg susitarę tikino nedarą nieko, kas ne pagal įstatymus – nei pasiklausymo įrangos neįrengiantys, nei privatumo nepažeidžiantys. Žodžiu, tikri angelai, dorumo įsikūnijimai.
     Tuo nepatikėjęs, šešioms labiausiai besireklamuojančioms seklių agentūroms išsiunčiau po vienodą laišką. Jame prisistačiau esąs verslininkas ir paprašiau penkių paslaugų, kurių tik pirmoji – teisėta.

     Penkios užduotys

     Pirmiausia paprašiau patikrinti, ar mano kontoroje nėra „blakių“ – slaptų pasiklausymo įrenginių. Tai atlikus – naktį ar savaitgalį įrengti slaptą samdinių sekimo aparatūrą, o tai jau yra už įstatymo ribų.
     Trečias prašymas buvo patikrinti būgštavimus, kad vienas iš mano darbuotojų konkurentams nutekina įmonės informaciją, todėl prašiau pasiklausyti jo telefoninių pokalbių (jei tas žmogus – ne žioplys, privačiam sekliui tai būtų techniškai neįkandama užduotis).
     Ketvirtas prašymas – pasekti tą darbuotoją ir nustatyti jo ryšius, o penktasis – sekti ir slapta fotografuoti mano žmoną.
     „Skiriuosi ir man tai gresia dideliu turto praradimu, – rašiau laiške sekliams. – Mano advokatas sako, kad jei gaučiau įrodymų, jog sutuoktinė „eina į šoną“, labai padėtų skyrybų procese. Nesu tikras, kad ji turi meilužį, todėl man reikia bent nuotraukų, kaip ji bendrauja su vyriškos lyties atstovais gatvėje, sporto klube (tinka nuotraukos per langą). Tomis fotografijomis po to galima manipuliuoti teisme, tai būtų vis šis tas.“

     Pasekti – lengviausia

     Kol privatūs sekliai ruošia man atsakymus, grįžkime į kavinę pas Alfonsą, kuris bent prieš senus draugus nevaidina nekalto avinėlio.
     „Pasekti žmogų – pats lengviausias ir maloniausias iš mano darbų, – net neslėpė privatus detektyvas. – Nors įstatymas to neleidžia, bet atsilikus žingsniuoti paskui pilietį, į jį žiūrėti juk niekam nedraudžiama. Jei eilinė pensininkė turi teisę visą dieną pro langą stebėti gatvę, tai privačiam sekliui jau draudžiama?“
     Alfonsas prisipažino, kad dažniausiai gaunąs užsakymų patikrinti, ar sutuoktinis neturi meilužės, kiek rečiau – ar žmona neapgaudinėja savo vyro. Detektyvas prisipažino, jog nėra labai malonu kapstytis po svetimus skalbinius, nes kartais tai tenka daryti tiesiogine šio žodžio prasme.
     „Yra specialūs chemikalai, kurių užpurškus ant apatinių šiaip nematomos spermos dėmelės išryškėja, nusidažo, – atviravo detektyvas. – Kartą, pamenu, solidaus vyriškio kelnaitės švieste švietė spalvotais lopais. Po mano tyrimo žmona namie jam iškėlė sceną. Įvarytas į kampą žmogus prisipažino, kad mėgsta panaršyti po pornografinius tinklapius ir retkarčiais masturbuojasi.
     Alfonsas pridūrė, kad sekdami sutuoktinius į nemalonias situacijas ne kartą yra pakliuvę ir jo kolegos. Ne taip seniai vienas sostinės privatus seklys, turtingos verslininkės pasamdytas, dvi paras vežiojo ją po Lietuvą, kol galop užklupo jos vyrą su meiluže. Nuščiuvusio seklio akivaizdoje kilo audringa scena. Visa tai baigėsi tuo, kad žmona paleido... akmenį vyrui į galvą.
     Pasak Alfonso, pasitaiko ir paranojiškų asmenybių užsakymų. Detektyvai sulaukia vedusių vyrų meilužių užsakymų patikrinti, ar šie miega su savo žmonomis. Į vieną sostinės detektyvą kartą kreipėsi nebe jauna moteris, turinti du meilužius – ji norėjo įsitikinti, ar abu jai ištikimi.

     Darbo netrūksta

     Viena išsiskyrusi ir nejauna, gal todėl protinga, moteris sunerimo, kai jos naujas mylimasis dar iki vestuvių ėmė prašinėti stambių pinigų sumų. Privatus seklys greitai išsiaiškino, kad aplink tą moterį sparną rėžė už sukčiavimą ne kartą teistas aferistas, iš tikro ieškojęs ne žmonos, o patiklios pasiturinčios aukos.
     Pasak buvusio policininko Alfonso, į jį kreipiasi, ypač per pilnatį, ir akivaizdūs psichikos ligoniai, prašantys nustatyti, kokias dujas per elektros lizdą leidžia kaimynas.
     Alfonso žodžiais, Lietuvoje daugėja narkotikų, todėl dažnėja ir tėvų užsakymų slapta patikrinti, ar vaikas į juos neįjunkęs. Šiais laikais pakanka, kad tėvai pateiktų kelis savo vaiko daiktus – sąsiuvinį, nosinę ar kompiuterio klaviatūrą. Purkštelima specialiu aerozoliu, ir tampa aišku, ar šiuos daiktus čiupinėjęs žmogus yra čiupinėjęs kvaišalus.
     Taip pat seklių prašoma patikrinti, ar auklė sąžininga, ar samdomi darbuotojai nevagiliauja. Paprastai tai padaroma miniatiūrinėmis vaizdo filmavimo kameromis. Ar tai legalu? Kaip pažiūrėsi. Užuot tiesiai atsakęs, Alfonsas papasakojo, kaip vienas (beje, ne kartą teistas) verslininkas iš jo pirko dvi miniatiūrines vaizdo filmavimo kameras, bet griežtai atsisakė sumontavimo paslaugų. Netrukus detektyvą pasiekė paskalos, kad toje įmonėje dirbančios moterys aptikusios, kad buvusios filmuojamos kontoros moterų tualete. Į policiją nesikreipta, kamera išmontuota, kaltininkas nesurastas.

     Technika tobulėja

      Alfonsas neslėpė, kad patikrinti patalpas, ar jose nėra įrengta slapta klausymosi aparatūra, gali kiekvienas bent kiek techniką išmanantis žmogus, tik ne kiekvienas turi specialius skenerius, imtuvus, detektorius.
      Elektronika labai ištobulėjo – internete visiems siūlomi už degtukų dėžutę mažesni radijo mikrofonai su siųstuvu, agrasto dydžio filmavimo kameros, lengvai paslepiamos po švarko saga, vyro kaklaraištyje, staliniame ir net rankiniame laikrodyje, pieštukinėje, ant sienos kabančiame paveiksle – žodžiu, kur tik pirkėjas geidžia.
     Tačiau paklaustas, ar imasi šią neįteisintą techniką sumontuoti pagal užsakymus, Alfonsas išsisuko nuo tiesaus atsakymo.
     „Būti privačiu sekliu – visiškai ne romantiškas, o šuniškas darbas, kartais net tiesiogine prasme, – liūdnokai pridūrė Alfonsas. Neseniai jis buvo gavęs užsakymą rasti iš turtuolių kiemo pabėgusį... šunį. Trūkstant užsakymų, sekliui teko imtis net ir tokio „šuniško“ darbo.
     Vis dėlto ne tai didžiausia problema. Pasak Alfonso, blogiausia, kad privatiems detektyvams labai sunku gauti informaciją. Pavyzdžiui, užklausę, ar konkretus pilietis kažką pirko, ar kokią nors dieną teatre buvo laisvų vietų arba kada kiek minučių vėlavo tarpmiestinis autobusas, atrėžiama, kad tai esanti firmos komercinė paslaptis. Arba už informaciją užsiprašo neprotingo dydžio sumą.

     Slaptumas garantuojamas

     „Dabar kilusi masinė isterija dėl duomenų apsaugos, todėl ir policija mums neteikia informacijos, net buvę kolegos ir draugai, nes visi bijo dėl savo darbo vietos. Arba mainais reikalauja informacijos apie klientą – taigi kiša mus tarp kūjo ir priekalo. Dėl to, kad sunku gauti informaciją, privačių detektyvų paslaugos labai brangios, valanda darbo kainuoja iki 100 litų ir daugiau“, – konstatavo Alfonsas.
     Kad privačių seklių paslaugos nepigios, netrukus patvirtino ir atsakymus žurnalistui atsiuntusios seklių agentūros. Tik viena jų atsisakė beveik visų laiške surašytų užduočių, pridurdama, kad jos neteisėtos ir sunkiai įvykdomos. Kitos mielai sutiko padėti.
     Patikrinti patalpas, ar jose nėra sekimo aparatūros, kainuoja nuo 500 iki 2000 litų. Darbdaviui įrengti slaptą pavaldinių šnipinėjimo aparatūrą atsieitų nuo 2500 litų. Sekti žmogų, nustatyti jo ryšius, slapta fotografuoti susitikimus sekliai apsiėmė už kelis tūkstančius litų – nelygu, kiek būtų darbo, kurio valandą įvertina nuo 40 iki 120 litų. Vienas privatus seklys tiesiai šviesiai parašė už 15 000 litų įvykdysiąs visus penkis užsakymus.
     Ir visi privatūs sekliai kvietė į savo kontoras pasiderėti, pasitarti. Slaptumą garantavo.

     S. STASAITIS

воскресенье, 2 октября 2011 г.

Italijos mafija telefonus keičia į "Skype"

Italijos organizuotos nusikaltėlių gaujos vis dažniau skambina naudodamiesi interneto pokalbių programa "Skype" ir taip išvengia policijos pasiklausomų pokalbių.
     Milano policijos pareigūnai teigė, kad tampa vis sunkiau klausytis ginklų ar narkotikų prekeivių pokalbių, kurie mobiliuosius telefonus keičia programa "Skype". Šioje programoje visi pokalbiai yra užšifruoti, o "Skype" atsisako pateikti jiems iššifruoti reikalingą informaciją.
     Prie sėkmingų Italijos teisėsaugos operacijų pastaraisiais metais nemaža dalimi buvo prisidėjęs nusikaltėlių pokalbių pasiklausymas. Policijos pareigūnai tai vadina svarbiu įrankiu, leidžiančiu užkirsti kelią nusikaltimams. Vis dėlto apie tai artimiausiu metu Italijos policijai gali tekti pamiršti.


straipsnis is diena.lt

суббота, 1 октября 2011 г.

Skype, Gmail ir Hotmail "kelia pavojų" Rusijos nacionaliniam saugumui

Federalinė saugumo tarnyba (FST, rus. – FSB) siūlo uždrausti Rusijos vartotojams prieigas prie Skype interneto telefonijos ir Gmail bei Hotmail pašto tarnybų.
     Žinyba tvirtina, kad jos kelia pavojų nacionaliniam saugumui: specialiosios tarnybos negali operatyviai prieiti prie jų vartotojų informacijos, ir todėl šie servisai ypač populiarūs tarp nusikaltėlių. Oficialaus pritarimo FST pozicija kol kas nesulaukė.
     Vyriausybės federalinių ryšių ir technologinių informacijos klausimų komisijos posėdyje FST Informacijos apsaugos ir specialiojo ryšio centro viršininkas Aleksandras Andreječkinas pareiškė, kad užsienio internetiniai servisai, tokie kaip Gmail bei Hotmail ir Skype, kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
     Pasak jo, teisėsaugos organai negali operatyviai kontroliuoti tokių servisų užšifruotų pranešimų, o tai aktyviai išnaudoja Rusijoje veikiančių religinių ekstremistų bei kitokių organizacijų dalyviai. Posėdyje dalyvavęs Ryšių ir masinių komunikacijų ministerijos vadovo pavaduotojas Ilja Masuchas vėliau žurnalistams aiškino, kad būtina uždrausti piliečiams naudotis Gmail bei Hotmail ir Skype. Vienas iš komisijoje dalyvavusių pašnekovų užtikrino, kad būdų, kaip uždrausti Rusijos gyventojams naudotis šitais interneto servisais, Aleksandras Andreječkinas nesiūlė. Gauti operatyvų komentarą apie tai FST ryšių su visuomene centre neapvyko.
     Reakcija į FST atstovo pareiškimą buvo žaibiška. RIA novosti, remdamasi šaltiniu iš Kremliaus, perdavė, kad Aleksandras Andreječkinas išdėstė savo asmeninę nuomonę, o ne valstybės poziciją. Tačiau ministro pirmininko spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „FST atstovai nedėsto savo asmeninių požiūrių. Natūralu, tai žinybos pozicija, ir ji kruopščiai argumentuota“, - pasakė jis.
     Išsiskyrė ir pačių komisijos narių nuomonės. Kol kas nuspręsta įsteigti tarpžinybinę darbo grupę, kuri parengtų siūlymus Rusijos vyriausybei kaip sureguliuoti kriptografinių priemonių panaudojimo bendro naudojimo tinkluose klausimus. Į ją turi įeiti valstybinių organų ir gal nacionalinio ryšių operatoriaus Rostelekom‘o atstovai. Siūlymai turi būti parengti iki spalio 1 d. „Tai nereiškia, kad jie lies Gmail bei Hotmail ir Skype darbo nutraukimą Rusijoje“, - pareiškė Ryšių ir masinių komunikacijų ministerija.
     Pagal įstatymus jėgos struktūros privalo turėti teismo leidimą perliustruoti elektroninį paštą, bet praktikoje elektroninio pašto tarnybos suteikia organams priėjimą prie vartotojų dėžučių ir be teismo leidimo, papasakojo vienos iš jėgos struktūrų bendradarbis.
     FST norą uždaryti Skype rinkos žaidėjai sieja su tuo, kad pokalbių per jį neįmanoma pasiklausyti, kaip ir neįmanoma nustatyti vartotojo vietos. Kaip tik todėl ujami rusų biznieriai bendravimui pirmiausia renkasi tik Skype. Vakarų šalių specialiosios tarnybos taip pat reguliariai skundžiasi, kad Skype sistema tapo pamėgta teroristų ryšio priemone. Beje, išsiaiškinta, kad teroristai, atakavę Mumbajų 2008 metų lapkritį, su savo koordinatoriais Pakistane kalbėjosi per Skype. „Google ir Microsoft Rusijoje – tai Vakarų kompanijų atstovybės. Kad gautume vartotojų žinių, būtina pateikti užklausimą FTB. Ir ta informacija išduodama remiantis JAV įstatymais“, - priduria interneto ekspertas Antonas Nosikas.
     Komersant.ru („Ar bus Rusijoje uždraustas Skype“): Ir vėl jėgos struktūros reikalauja kažkokio nesuvokiamo absurdo, kuris garantuotai neturi šansų, kad bus priimtas – bent jau tol, kol Putinas negrįš į prezidento postą. Todėl Ryšių ministerijai ir Kremliui atsiranda galimybė padaryti po skambų pareiškimą, esą tai nesuvokiamas absurdas, ir mes tokių dalykų Rusijoje neleisim. Kad Skype, Gmail ir Hotmail vartotojai, kurių Rusijoje milijonai, neužmirštų, būtent kas šiandien gina jų interesus nuo jėgos struktūrų savivalės. Tuo tarpu, triukšmelio priedangoje FST pateikia kokius nors kitus pasiūlymus, kuriuos patylomis priima „liberali“ Ryšių ministerija. Gerai prisimenu savo pašnekesį panašia tema su Reimanu 2001 metų birželį. Tada aš jo paklausiau, ar greit Rusijoje bus atšauktos idiotiškos licencijos telematikai ir duomenų, be kurių draudžiama teikti interneto prieigos paslaugas, perdavimui. Reimanas atsakė, kad kova su specialiosiomis tarnybomis už ryšio rinkos liberalizavimą – ilgas, bet būtinas procesas, ir mes laimėsime. Ir pailiustruodamas priminė, jog Ryšių ministerija pasiekė, kad būtų panaikinti holografiniai laminuoti leidimai nešioti siųstuvus, kuriuos dešimtajame dešimtmetyje privalėjo nešiotis su savim kiekvienas mobilaus telefono savininkas. Praėjus keliems mėnesiams po šio pokalbio gauti teikėjo licencijas privalėjo ne tik interneto prieigos teikėjai, bet ir hostų kūrėjai... Liberalizacija...  (Komersant.ru).
     Microsoft biure Rusijoje pabrėžė, kad privačios informacijos apie vartotojus apsauga kompanijai yra prioritetas, jokia šios informacijos cenzūra arba monitoringas nenumatyti. Kompanija gali būti įpareigota suteikti privačią informaciją, bet tik laikantis įstatymų numatytų procedūrų, Rusijoje – tai teismo sankcija.
     Skype spaudos tarnyba BFM.ru pranešė, kad dėl šiandien išsakytų nuomonių skirtumo kol kas sunku daryti kokias nors išvadas. Microsoft saugumo informacijos direktorius Vladimiras Mamykinas BFM.ru pranešė, kad Microsoft atvira bendradarbiavimui su Rusijos valstybinės valdžios organais, taip pat ir su Federaline saugumo tarnyba. „Microsoft produktai reguliariai sertifikuojami Federalinėje Saugumo Tarnyboje. Nuo 2002 metų pagal Government Security Program (GSP) programą Microsoft suteikia organizacijoms, kurios atsakingos už apsaugotų informacijos sistemų tobulinimą, prieigą prie savo produktų pradinių kodų... Reikia pažymėti, kad Rusija yra pirmoji šalis pasaulyje, kur pasirašytas susitarimas dėl GSP, - pasakė jis. Google ryšių su visuomene Rusijoje direktorė Alla Zabrovskaja, savo ruožtu, pažymėjo, kad Gmail servisą teikia Amerikos kompanija Google Inc., kuri, kaip ir daugelis kitų pašto servisų, naudoja deramas vartotojų informacijos apsaugos nuo nesankcionuotos prieigos sistemas.
    „Gavusi užsienio teisėsaugos organų užklausimą, laikantis savitarpio teisinės pagalbos sutarties, Google Inc. kompanija suteikia draudžiamą informaciją. Žinias apie įvairių šalių teisėsaugos organų kreipimąsi, kuriuo reikalaujama suteikti informaciją apie Google servisų vartotojus, visada galima patikrinti Google Transparency report interneto svetainėje, - pakomentavo padėtį Alla Zabrovskaja. (...) Su įvairių šalių valdžios draudimais ir pretenzijomis yra susidūrusios daugelis kompanijų, teikiančių vartotojams ryšio paslaugas – mobiliuosiuose tinkluose arba Internete – nesvarbu, Google, Microsoft, RIM, Skype, Apple, – sąrašą galima būtų tęsti be galo. Minėti interneto servisai plačiai naudojami ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Įvairių šalių valdžios mėginimai reguliuoti vartotojų sąveikos Internete pavyzdžiai matomi vis aiškiau. Antai per prezidento rinkimus Baltarusijoje neveikė visa eilė opozicinių interneto resursų, o taip pat ŽŽ, Twitter ir Facebook. Be to, Minske nustojo veikęs Gmail paštas (mesendžeris ICQ ir servisas Skype veikė). – Langas Komersant.ru).
     Jandekso spaudos sekretorius Očiras Mandžikovas pažymėjo, kad Jandeksas taip pat suteikia prieigą prie vartotojų susirašinėjimo tik pateikus teismo sprendimą.
     (Izvestija, 2011 04 11, „Nesukontroliuojami ryšiai“: – FST pretenzijos Gmail, Hotmail и Skype absurdiškos, - paaiškino laikraščiui Izvestija Ilja Sačkovas, Group-IB kompanijos, padedančios Rusijos kibernetiniams policininkams kovoti su virtualiuoju nusikalstamumu, generalinis direktorius. (…) Uždrausti Google ar Skype Rusijos teritorijoje – uždavinys neįtikėtinai sudėtingas ir beprasmiškas, mano Ilja Sačkovas. – Net jeigu mūsų specialiosios tarnybos nuspręs uždrausti tuos servisus Rusijoje, joms teks paprakaituoti, - pasakojo Ilja Sačkovas. – Kinijoje, garsėjančioje interneto cenzūra, tai pavyko: šalyje veikia nacionalinė firewall (ugniagesė), tinklo filtras, sijojantis resursus. Bet ten tai įmanoma todėl, kad šalyje iš viso yra 2–3 teikėjai, o Rusijoje jų tūkstančiai, ir su kiekvienu teks dirbti atskirai per teismą, o paskui įtaisyti serveriuose specialius įrenginius. Tai kainuotų daug jėgų, laiko ir pinigų. Be to, išliks galimybė pasiekti internetą per palydovą. Mano požiūriu, teisėsaugos organai turi pateikti Vakarų kompanijoms ultimatumą: jeigu jūs dirbate Rusijos teritorijoje ir čia uždirbate pinigų, tai leiskite mums prieiti prie duomenų. – Komersant.ru).
     Aktyviai kovoti su Skype ir Gmail bando ir Kinija. Antai KLR periodiškai grasina padaryti Kinijos vartotojams neprieinamą Skype nacionalinio saugumo sumetimais. Nuo 2007 metų Kinijos interneto vartotojai, bandantys įkrauti Skype, automatiškai permetami į kompanijos TOM svetainę, kuri yra Skype ir Honkongo kompanijos TOM Online SP (servis providers – serviso tiekėja). Iš šitos svetainės galima įkrauti Skype kinišką versiją, į kurią įmontuotas tekstinių pranešimų, kuriais keičiasi Skype vartotojai, filtras. Be to, ne kartą buvo pranešta, kad per tokias sąskaitas Skype valdžia gali išsaugoti pranešimus ir duomenis apie jų siuntėjus, įskaičiuojant ir IP adresus. 2011 metų kovo pabaigoje Google vadovybė apkaltino KLR valdžią, kad ši trukdo Gmail serviso darbą vietiniams vartotojams, kurie įvairiu metu arba negalėjo atidaryti Gmail startinio puslapio, arba jis labai lėtai įsikraudavo.
     (RIA Novosti, 2011 04 08, „Tomsko valdininkams uždrausta naudotis Skype servisu darbe“: Tomsko srities gubernatorius Viktoras Kressas uždraudė regiono valstybės tarnautojams naudotis Skype servisu dėl informacinio saugumo, o taip pat pareikalavo naudotis tik oficialiais pašto servisais dalykiniam susirašinėjimui, sakoma regiono vadovo potvarkyje.
     „Kad būtų išvengta informacijos nutekėjimo... panaikinti interneto komunikuotojo Skype ir bet kokių jo servisų naudojimą kompiuterinėse programose, - sakoma dokumente.
     Regiono vadovas taip pat nurodė valstybinės valdžios organų struktūrinių padalinių ir „išorės kontragentų“ dalykiniam ir darbo susirašinėjimui naudoti oficialius pašto servisus, kurių domeniniai pavadinimai priklauso valstybinės valdžios organams ar vietinės savivaldos organams. „Pagal galimybes neleisti naudoti kitų serverių keičiantis pranešimais“, - pažymima potvarkyje.
     Anksčiau analogiškų priemonių ėmėsi Sverdlovsko srities vadovybė. (Komersant.ru).
Išversta iš komersant.ru, compromat.ru leidinių

суббота, 27 августа 2011 г.

Lietuvoje klesti visuotinis sekimas

     Žinomas Vilniaus advokatas Saulius Žentelis ne juokais sunerimęs, kad Lietuvoje žmogaus teisė į privatumą virsta pagarbos neverta atgyvena.
     Daugiau nei dešimtmetį advokato praktika besiverčiantį ir garsiems bylų dalyviams teismo procesuose atstovaujantį S. Žentelį sukrėtė Europos Parlamento (EP) komisijos neseniai paskelbta ataskaita apie asmeninių duomenų rinkimą bei kaupimą Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
     Ataskaitoje skelbiama, kad mūsiškiai pareigūnai 2008 metais net 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos ryšių specialistus ir prašė suteikti duomenų apie privačių asmenų naudojimąsi mobiliojo telefono ryšiu, iš jų net 84 550 kartų – dėl slaptos informacijos nutekinimo įvairiomis ryšio priemonėmis.

      Nevaržomai persekioja savus
 
–        Kaip vertinate, kad paskelbus oficialius EP komisijos duomenis, Lietuvoje aiškiai pastebimos visuotinio sekimo apraiškos? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo S. Žentelio.
 
–        Masinis telefoninių pokalbių klausymasis yra akivaizdus pavyzdys, kad sistema nefunkcionuoja. Lietuvoje užfiksuota net 400 kartų daugiau sekimo atvejų nei Graikijoje. Tai šokiruoja.
     Institutai, kuriems pavesta, patvirtinti, nustatyti ir ginti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, kelia rimtų abejonių.
     Paskirstytos aiškios teisėsaugos funkcijos: policija reikalauja, prokuroras duoda leidimą, o teismas vertina teisėtumą – ir vis tiek nieko gero. Kam išvis eiti ir prašyti sankcijis suteikiant telefoninių pokalbių klausymąsi, jei teismas nespėja įsigilinti, kodėl pateiktas tokio pobūdžio prašymas.
     Paprastai prašymas dėl telefonų pokalbių sankcijos suteikimo yra pateikiamas ant vieno lapo, bet jame faktinis pagrindas nenurodomas. Tad kiekvieną kartą teisėjas privalo peržiūrėti bylą, dėl ko pateikiamas toks prašymas. Juk šiandien teisėjai ir taip užversti darbais, tad neįmanoma perskaityti visų bylų. Todėl galima drąsiai teigti, kad sistema nefunkcionuoja.
     EP pateikta statistika leidžia manyti, kad Lietuvoje dėl telefoninių pokalbių klausymosi kasdien turėtų būti priimamos 232 sankcijos, dirbti reikėtų net savaitgaliais.
     Bet juk Lietuvoje teisėjų tiek nėra.
     Susidaro įspūdis, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma sistema ne tik kad nefunkcionuoja, bet ir persekioja savus piliečius.

Didelės ausys ir akys
 
–        Ar galima sakyti, kad jau prasidėjo raganų medžioklė? 
 
–        Raganų medžioklė – tai konkrečios bendruomenės dalies stebėjimas. Šiuo atveju vyksta jau ne raganų medžioklė, o visuotinis sekimas. Jei valdžia dar to nežino, pats metas Seimui, Vyriausybei, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Operatyvinės veiklos komisijai reaguoti, kad tai esminė problema.
     Akivaizdu, kad žmonės išties niekam nerūpi. Asmuo traktuojamas ne kaip tikslas, o kaip priemonė. Jei oficialiai skelbiami klausomų asmenų skaičiai siekia net 85 tūkst., manau, kad niekas neklauso melžėjų, vaikų darželių auklėtojų, kurios iš tėvų už vaiko priežiūrą ima papildomus 20 litų. Pagal šalyje galiojančius įstatymus galima klausytis tik asmenų, darančių sunkius arba labai sunkius nusikaltimus. Išeina, kad arba mes visi esame nusikaltėliai, arba klausomasi didžiosios dalies šalies gyventojų.
     Tokios aplinkybės turi būti įvertintos ir negali likti be valdžios veikėjų dėmesio.
Mes juk mokesčių mokėtojai, ir tikrai nemokame už savo saugumą. Pagaliau patys galime įsimontuoti apsaugos sistemos siustuvą, kuris nurodytų mūsų judėjimo maršrutus, ir mums nereikės mokėti už papildomo saugumo priemones.

–  Ar jums teko girdėti, kad telefonų pokalbius pamažu keičiantys „Skype“ ryšio susirašinėjimai taip pat yra skaitomi?
 
–        Nemanau, kad galima išvengti tam tikros kontrolės. Juk ši informacija neperduodama oru, o pasiekiama tam tikrais laidais.
     Žmonės naudojasi „Skype“, nes jaučiasi visiškai tikri, kad jų privatumas nepažeidžiamas. Jie mano, kad bendrauja saugiai, ir nenori, jog apie jų pokalbius žinotų pašaliniai asmenys.
O jei kas nors juos ir čia skaito – pažeidžiama jų teisė į privatumą. Jie nešneka aikštėje susirinkusiems žmonėms, o tarpusavyje. Ar „Skype“ ryšis plinta tarp neteisėta veikla užsiimančių žmonių, gali nustatyti tik teismas.

Lietuva kopijuoja Baltarusiją?
 
–        Kaip elgtis visuomenei, jei artimiausiu metu nebus nustatytos privatumo ribos?
 
–        Būtina suvokti, kad valdžia ar teisėsauga neturi tvarkyti asmeninių žmonių reikalų. Ji turi palaikyti teisingumą, mums patiems tvarkant savus reikalus.
     Jei kas nors iš pareigūnų linkęs matyti, kad aplinkoje yra vien tik nusikaltėliai, tai jau socialistinės valstybės požiūris, totalitarizmo mentalitetas.
     Verta prisiminti, kad 45 km atstumu už Vilniaus yra Baltarusija, kurioje viskas palaikoma jėga. Nesakau, kad žengiame to link, bet padėtis byloja apie panašias tendencijas.

Slaptas sekimas- neisvengiama tikrove

     Žmogus gali būti sekamas visur. Gatvėse ar aikštėse judėjimą fiksuoja filmavimo kameros. Darbe bosas gali pasiklausyti jūsų pokalbių, stebėti jūsų darbą kompiuteryje ir tikrinti elektroninius laiškus.
Namuose į kompiuterius internetu laužiasi įvairaus plauko nusikaltėliai. Jūsų pašnekesių patalpose gali klausytis saugumo struktūros, įmontuodamos „blakę“ ar dekoduodamos balsus pagal langų virpesius, suinteresuoti asmenys lengvai gali perimti pokalbius mobiliuoju telefonu ar susirašinėjimą, įskaitant ir jų turinį. Asmens buvimo vietą gali išduoti navigacinė įranga automobilyje, mobiliojo telefono ar mobiliojo interneto skleidžiamas signalas. Na, o atsiskaičius mokėjimo kortelėmis galima išsiaiškinti ir ką jūs perkate.
Iš esmės slaptas sekimas šiandien nebėra tik filmų siužetas. Tokiuose filmuose, kaip „Enemy of the State“ (“Valstybės priešas“) ar trilogijoje apie agentą Bourną…
Elektronikos specialistai teigia, kad dėl pasenusių technologijų asmens ar savo sąskaitos duomenis apsaugoti gana sunku. Pavyzdžiui, parduotuvėje surinkus PIN kodą, aparato atmintyje jis išlieka dar mėnesį. Tad belieka pasikliauti sveika nuovoka ir dažniau tikrinti savo banko sąskaitas.